Friday, 19 October 2012

Lietuvos įspūdingiausi medžiai

Lietuvos išskirtiniai medžiai

Seniausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis


Paprastasis ąžuolas, paveikslėlyje (Stelmužės ąžuolas)
  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas esantis (Zarasų rajono savivaldybėje). Jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
  2. Kalninė guoba (Ulmus glabra) – seniausia guoba Lietuvoje yra 400 metų senumo. Auga Avilio ežero saloje, esančio Zarasų rajono savivaldybėje.
  3. Mažalapė liepa (Tilia cordata), 26 m aukščio ir apie 840 cm kamieno apimties Liepa „Motinėlė“ auganti Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime, esančiuose Kauno rajono savivaldybėje. Jos amžius apie 300-500 metų. Tai kartu ir storiausia liepa Lietuvoje. Į jos kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
  4. Miškinė obelis (Malus sylvestris), apie 350 metų amžiaus Senoji Kauno obelis, auganti Kazliškiuose. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 330 cm.

Masyviausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis

  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Gojaus miško ąžuolas auga Prienų miškų urėdijai priklausančioje Verknės girininkijoje, jos 24 kvartale, 7 sklype. Jam apie 400 metų, 33 m aukščio, skersmuo (1,3 m aukštyje) 2 m, tūris 43 m³.

Aukščiausi Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis


Europinis maumedis
Remiantis 2000 ir vėlesnių metų duomenimis, aukščiausi Lietuvos vietiniai ir introdukuoti medžiai pagal atskiras rūšis. Jų aukštis nurodytas metrais. Sąrašas nepilnas, jame nėra paprastojo klevo, baltalksnio ir dar keleto plačiai ar rečiau paplitusių Lietuvoje medžių rūšių.
  1. Europinis maumedis (Larix decidua); Degsnės miško maumedis, augantis Degsnės maumedyne (Prienų savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio) yra aukščiausias Lietuvos medis. Jo aukštis 49 m[6], kamieno skersmuo 59 cm (1,3 m aukštyje). Kaip manoma jam apie 152 metus (2012 metais).
  2. Paprastoji eglė (Picea abies); Aukščiausia Lietuvoje Norūnų eglė, auga Norūnų miške esančiame Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm. Kita aukšta paprastoji eglė žinoma kaip Lauzgenų eglė. Ji auga Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje, Trakų miškų urėdijos Aukštadvario girininkijos 143 miško kvartale 3 sklipe, valstybinės reikšmės Spindžiaus miške. Eglės skersmuo 105,4 cm (1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio), aukštis – 43,7 m, kamieno tūris su žieve – 15,5 m³. Lauzgenių eglė galimai viena iš masyviausių Lietuvos eglių. Dar aukštesnė – 46 m aukščio paprastoji eglė buvo nupjauta 1997 metais.
  3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris); Aukščiausia Lietuvoje Kiauneliškio dviviršūnė pušis auga Labanoro girioje, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijoje, Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Jos aukštis 44 m[7], kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) 66 cm, amžius apie 200 metų. Turi dvi viršūnes ir yra kiek pasvirusi. 2006 m. kovo 22 d. atvykęs specialistas įkopęs į ją išmatavo jos aukštį. Kita aukšta paprastoji pušis, tai Punios šilo pušis auga Nemuno kilpų regioniniame parke esančiame Punios šile Alytaus sav. Jos amžius apie 160 metų, kamieno apimtis – 210 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 62 cm, aukštis – 43 m.
  4. Baltoji tuopa (Populus alba); Lietuvoje aukščiausia žinoma pavadinimu kaip Pajūrio tuopa, auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, paskelbta saugomu 2006 m. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 655 cm, aukštis apie 40 m.
  5. Paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.); Auga Kliošų miško parke (Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė). Medis 129 cm skersmens, 405 cm apimties ir 38 m aukščio.
  6. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur); Aukščiausias Lietuvos ąžuolas auga Jūravoje, esančioje Jurbarko rajono savivaldybėje. Jo kamieno apimtis 151 cm, aukštis – 38 m.
  7. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior); Auga Marijampolės rajono savivaldybėje esančiame Buktos miške. Jo amžius 115 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 36 m. Kitas aukštas paprastasis uosis yra Raganos uosis. Auga Plungės rajono savivaldybės Platelių miestelio parke, kuris yra Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Kamieno skersmuo 2,1 m, kamieno apimtis 730 cm, aukštis 34 m.
  8. Kalninė guoba (Ulmus glabra); Žinoma kaip Senoji guoba auga Alytaus rajono savivaldybėje Geisčiūnų kaime. Jos kamieno skersmuo 2,1 m ir 35 m aukščio.
  9. Karpotasis beržas (Betula pendula); Prienų rajono savivaldybėje auga 35 m aukščio. Kitas – Biržų rajono savivaldybės Spalviškių girininkijoje. Jo amžius 50 metų, , kamieno skersmuo 35 cm, aukštis 34,5 m.
  10. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Rokiškio rajono savivaldybės Girios miške, netoli Sartų ežero auga apie 2 m kamieno skersmens ir 34,5 m aukščio mažalapė liepa. Kita aukšta auga Kaišiadorių rajono savivaldybės Būdos girininkijoje. Jos amžius 90 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 34 m.
  11. Juodalksnis (Alnus glutinosa); Biržų rajono savivaldybės, Latvelių girininkijoje. Jo amžius 85 metai, kamieno skersmuo 43 cm, aukštis 34 m.
  12. Drebulė arba epušė (Populus tremula); Auga Pakruojo rajono savivaldybės, Žeimelio girininkijoje, jai 64 metai, kamieno skersmuo 44 cm, aukštis 33,5 m.
  13. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea); Auga Veisiejų miškų urėdijoje, Seirijų girininkijoje. Jo amžius 87 metai, kamieno skersmuo 47 cm, aukštis 31 m.
  14. Paprastasis skroblas (Campinus betulus); Kėdainių rajono savivaldybės, Pašušvio girininkijoje. Jo amžius 95 metai, kamieno skersmuo 53 cm, aukštis 31 m.
  15. Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis); Platelių vinkšna auga Plungės rajono savivaldybėje esančiame Žemaitijos nacionalinio parko ribose. Jos kamieno apimtis 505 cm, aukštis 26 m.
  16. Kaštonas (Aesculus); Aukštadvario kaštonas auga Trakų rajono savivaldybėje, Aukštadvario regioniniame parke, jo kamieno apimtis 405 cm, aukštis 20 m. Apie kaštono rūšį duomenų nėra.
  17. Gluosnis (Salix); Žinomas kaip Andriejaukos gluosnis auga Ignalinos rajono savivaldybėje, Andriejaukos kaime. Jo kamieno apimtis 608 cm, aukštis – 17 m. Apie jo rūšį duomenų nėra.
  18. Kriaušė (Pyrus); Žinoma kaip Senoji kriaušė, auga Alytaus rajono savivaldybėje esančiuose Geisčiūnuose. Jos kamieno apimtis 380 cm, aukštis 16 m. Kokia kriaušės konkreti rūšis – duomenų nėra.
  19. Paprastasis kadagys (Juniperus communis); „Obelų Rago kadagys“ auga Švenčionių sav, Kaltanėnų seniūnijoje esančiame Obelų Rago kaime. Jo aukštis apie 12 m.
  20. Europinis kukmedis (Taxus baccata); Aukštis – 6 m.

Storiausiu kamienu Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis


Liepa „Motinėlė“ Kauno rajone
  1. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas ir medis – Stelmužės ąžuolas augantis Zarasų rajono savivaldybėje. Jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamieną galėtų apimti 8-9 vyrai), aukštis – 23 m. Jam apie 1500 metų.
  2. Mažalapė liepa (Tilia cordata) – Liepa „Motinėlė“ – tai 26 m aukščio ir apie 8,4 m kamieno apimties medis, augantis Kauno rajono savivaldybėje, Zapyškio seniūnijos, Braziūkų kaime. Jos amžius apie 300–500 metų. Į jos buvusią kiaurymę kuri dabar yra užcementuota, anot pasakojimų, galėdavę sulįsti septyni žmonės ir prie jos 1863 metais rinkdavosi sukilėliai.
  3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – Rumšiškių miško pušis, jos kamieno apimtis 4 m, aukštis 32 m, o spėjamas amžius (2010 metais) – 200 metų. Auga Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miške (Kauno marių regioninis parkas).
  4. Paprastoji eglė (Picea abies); Su storiausiu kamienu Lietuvoje yra Renavo storoji eglė. Auga Renavo dvaro parke, esančiame Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje (Mažeikių rajono savivaldybėje). Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m, manoma kad jai 150 metų. Antra pagal storį Plokščių miško paprastoji eglė auga Plokščių miške, Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkos hidrografiniame draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,87 m, aukštis – 38,5 m.

Kiti nuostabūs Lietuvos medžiai, pagal atskiras rūšis


Mažalapė liepa, paveikslėlyje Papilės liepa
  1. Paprastoji eglė (Picea abies); Raganų eglė 34 m aukščio ir 750 cm liemens apimties. Manoma kad jai yra 130 metų. Ji įspūdinga, kad 80 cm aukštyje išsišakoja į 18 kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Auga Rambyno regioniniame parke, šalia Vilkyškių miestelio, esančio Pagėgių savivaldybėje.
  2. Mažalapė liepa (Tilia cordata); Penkiolikakamienė liepa – 28 m aukščio medis, anksčiau turėjęs šešiolika kamienų. Auga Akmenės rajono savivaldybės, Papilės kaime.   

Nuorodos

Posted by at No comments:

Medžiai, kurių savaiminio paplitimo arealas netoli Lietuvos

Į Lietuvą įvežtų (introdukuotų) svetimžemių medžių rūšys, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos


Europinis kėnis tarpledynmečių periodu savaime augo ir Lietuvoje. Europoje antras pagal aukštį medis


Lietuvoje įvežtinių (iki šiol nebūdingų Lietuvos gamtai) laukinių medžių rūšių (ne sukultūrintų veislių) sąrašas, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ribų ir klimatui šiltėjant plinta tam tikrose Lietuvos vietovėse bei toliau šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis. Mūsų krašto klimatinės sąlygos jiems augti, derėti ir plisti gamtinės sąlygos geros arba labai geros. Dalis jų priskirtos prie invazinė rūšis invazinių rūšių:
  1. Europinis kėnis (Abies alba); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Tai antra pagal aukštį Europos medžių rūšis, kuri savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m kamieno skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų. Natūraliai paplitęs Vidurio Europos dalyje (regionuose apie Alpių kalnus, Sudetus, Tatrus, Karpatus, pietvakarių Vokietijoje, Lenkijoje į pietus nuo Varšuvos, Baltarusijos pietvakariuose), apie Pirėnų kalnus, fragmentais Apeninų bei Balkanų pusiasaliuose, Korsikoje. Sprendžiant iš rastų prie Butėnų žiedadulkių, dalyje dabartinės Lietuvos teritorijos tarpledynmečio periodu europiniai kėniai augo ir kartu dominavo su pušimis bei eglėmis[4]. Dabar tai viena iš nedaugelio introdukuotų rūšių, kurio natūralus šiaurės rytinis arealo išplitimas netoli Lietuvos - Belovežo girioje. Lietuvoje augimo sąlygos jiems palankios.
  2. Didžialapė arba plačialapė liepa (Tilia platyphyllos); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitusi Vidurio Europos didžiojoje dalyje, vakarų Ukrainoje apie Karpatus, Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, dalyje Korsikos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, Balkanų vakaruose. Lietuvoje pastebėta nuo 1990 m., dabar tai paskelbta kaip invazinė rūšis.
  3. Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–35 m aukščio. Išgyvena iki 500 metų. Natūraliai paplitę Vidurio Europoje, vakarų Ukrainoje, Krymo pietuose, rytų Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, Korsikoje, dalyje Sicilijos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, didžiojoje Balkanų dalyje, šiaurės vakarų Kaukaze. Artimiausias Lietuvos natūralus paplitimo arealas - Sembos pusiasalis ir Kaliningrado srities vakarinė dalis. Dabar Lietuvoje paskelbta kaip invazinė rūšis, daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl aplinkos ministerijos paskelbtas kaip naikintinas medis.
  4. Trakinis klevas (Acer campestre); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Įprastai užauga 15–25 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančių iki 28 m aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. Gyvena apie 150-200 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje. Artimiausias Lietuvai jo natūralaus šiaurinio arealo paplitimo pakraštys šiauriau Balstogės (Lenkijoje), bei į pietvakarius nuo Gardino (Baltarusija).
  5. Miškinė trešnė (Prunus avium sin. Cerasus avium); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga iki 15-20 m, rečiau 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Šiaurinė paplitimo riba vakarų Europoje ties 54° šiaurės platumos juosta, šiaurės rytų areale apie Minską.

Nuorodos

Posted by at 12 comments:

Lietuvos vietinės lijanos

Lietuvos vietinė, savaime auganti lianų rūšis

  1. Gebenė lipikė (Hedera helix), (Common Ivy arba English Ivy); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, aralijinių (Araliaceae) šeimos, Gebenė (Hedera) genties visžalė liana (vijoklis). Medžių kamienais pasistiebia iki 20–30 m aukščio. Lietuvoje labai reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Nuorodos

Posted by at No comments:

Lietuvos vietiniai puskrūmiai

Lietuvos vietinės, savaime augančių puskrūmių rūšys 


Raukšlėtoji gervuogė

Savaime augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse, soduose puskrūmių sąrašas:
  1. Paprastoji gervuogė (Rubus caesius), (European Dewberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga 50-150 cm aukščio.
  2. Raukšlėtoji gervuogė (Rubus fruticosus), (Common Blackberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 3 m aukščio.
  3. Stačioji gervuogė (Rubus nessensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 3 m aukščio.
  4. Krūmininė gervuogė (Rubus aureolus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  5. Septynlapė gervuogė (Rubus scissus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  6. Lazdynlapė gervuogė (Rubus wahlbergii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis.
  7. Paprastoji avietė (Rubus idaeus), (Red Raspberry arba European Raspberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties lapuotis puskrūmis. Užauga iki 1,5 m aukščio.
  8. Paprastoji katuogė (Rubus saxatilis), (Stone Bramble); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis. Iki 30 cm aukščio, bet per žemę nusitesiančiais iki 150-200 cm ilgio ataugomis.
  9. Šiaurinė katuogė (Rubus arcticus), (Arctic raspberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Gervuogių (Rubus) genties puskrūmis. Užauga 10-30 cm aukščio. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  10. Paprastoji tekšė arba Avietė tekšė (Rubus chamaemorus), (Knoutberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, eršketinių (Rosaceae) šeimos, gervuogių (Rubus) genties dvinamis puskrūmis. Užauga 8—30 cm aukščio.
  11. Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), (Breckland Thyme); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, čiobrelių (Thymus) genties puskrūmis. Užauga 10–13 cm aukščio.
  12. Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides), (Lemon Thyme); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, čiobrelių (Thymus) genties puskrūmis. Užauga 20-30 cm aukščio.
  13. Karklavijas (Solanum dulcamara), (Bittersweet); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties daugiametis, Nuodinga nuodingas puskrūmis. Užauga 50-150 cm aukščio.
  14. Paprastasis amalas arba Laumės šluota (Viscum album), (Common Mistletoe arba European Mistletoe); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, amalinių šeimos, amalų genties visžalis krūmas. Užauga 30-100 cm skersmens. Šis augalas nuodingas Nuodinga.

Nuorodos

Posted by at No comments:

Lietuvos vietiniai krūmokšniai

Lietuvos vietinės, savaime augančių krūmokšnių rūšys

Savaime augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse, soduose krūmokšnių sąrašas:
  1. Tyrulinė erika (Erica tetralix), (Cross-Leaved Heath); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, Erikų (Erica) genties augalas. 15-50 cm aukščio krūmokšnis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  2. Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia), (Bog Rosemary); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, monotipinės balžuvos (Andromeda) genties augalų rūšis. Žemaūgis (15-60 cm) krūmokšnis su toli šliaužiančiu šakniastiebiu. Augalas nuodingas Nuodinga.
  3. Pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum arba Ledum palustre), (Wild Rosemary arba Marsh Labrador Tea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, Rododendrų (Rhododendron) genties augalas. Visžalis daugiametis, aukštas krūmokšnis užaugantis nuo 50 cm iki 150 cm aukščio. Augalas nuodingas Nuodinga.
  4. Vaivoras (Vaccinium uliginosum), (Bog Bilberry arba Northern Bilberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga iki 100 cm.
  5. Mėlynė (Vaccinium myrtillus), (Common Bilberry arba Blue Whortleberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga 10-60 cm aukščio. Išgyvena apie 30 metų.
  6. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea), (Lingonberry arba Cowberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas. Užauga iki 7-25 cm.
  7. Paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos), (Bog cranberry arba Swamp cranberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas.
  8. Smulkiauogė spanguolė (Vaccinium microcarpum arba Oxycoccus microcarpus), (Small Cranberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties krūmokšnis.
  9. Miltinė meškauogė arba arkliauoge, kiauluoge (Arctostaphylos uva-ursi), (Kinnikinnick); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, meškauogių (Arctostaphylos) genties visžalis krūmokšnis. Augalas prigludęs prie žemės 60 cm. Dažna pietryčių Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje apyretė, kitur visai neaptikta.
  10. Juodoji varnauogė (Empetrum nigrum), (Black Crowberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, varnauogių (Empetrum) genties visžalis, daugiametis, šliaužiantis augalas. Stiebas plonas iki 100 cm ilgio.
  11. Durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, bereinių (Chamaedaphne) genties augalų rūšis. Visžalis, apie pusės metro aukščio krūmokšnis. Augalas nuodingas Nuodinga.
  12. Šilinis viržis (Calluna vulgaris), (Common Heather arba Ling); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, viržio (Calluna) genties vienintelė rūšis. Krūmokšnis apie 0,2-0,7 m, rečiau iki 100 cm aukščio. Paprastai išgyvena iki 25 metų, bet yra žinoma išgyvenusių (ne Lietuvoje) iki 50 metų.

Nuorodos

Posted by at No comments:

Lietuvos vietiniai krūmai

Lietuvos vietinių krūmų rūšys

Sąrašas augalų augančių Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse kaip Lietuvos vietiniai (neintrodukuoti) krūmai:
  1. Beržas keružis (Betula nana), (Dwarf Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties krūmas. Užauga 20—70 cm, kartais iki 120 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
  2. Liekninis beržas (Betula humilis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties krūmas. Užauga 0,5-1,5 m, pasitaiko ir iki 2,5 metro aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
  3. Ausytasis karklas (Salix aurita), (Eared Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapus metantis krūmas. Užauga nuo 0,5 m iki 2,5 m, rečiau iki 3 m aukščio.
  4. Mėlynlapis karklas (Salix myrtilloides), (Swamp Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas. Užauga 30—80 cm, kartais gali siekti iki 2 m ir iki 3 cm skersmens kamienu. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją.
  5. Purpurinis karklas (Salix purpurea), (Purple Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas. Užauga apie 3 m aukščio krūmai, rečiau pasitaiko iki 5 m aukščio.
  6. Laplandinis karklas (Salix lapponum), (Downy Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas. Užauga 50–100 cm, rečiau iki 150 cm aukščio.
  7. Pelkinis karklas (Salix rosmarinifolia), (Rosemary-Leaved Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmas ar krūmokšnis. Užauga nuo 20 cm iki 75–100 cm, rečiau 150 cm aukščio. Į plotį išsikeroja iki 150 cm.
  8. Gulsčiasis karklas (Salix repens), (Creeping Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas ar krūmokšnis. Užauga 10–70 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją.
  9. Žemasis karklas (Salix starkeana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties dvinamis krūmas ar krūmokšnis. Užauga 30 cm, rečiau iki 100 cm aukščio.
  10. Paprastasis erškėtis (Rosa canina), (Dog Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 1,5-3 m, rečiau iki 4 m aukščio.
  11. Miškinis erškėtis (Rosa majalis), (Cinnamon Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 0,5-2 m aukščio.
  12. Melsvalapis erškėtis (Rosa dumalis), (Glaucous Dog Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga 1–2 m aukščio.
  13. Kietalapis erškėtis (Rosa caesia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas.
  14. Švelnialapis erškėtis (Rosa mollis), (Soft Downy Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga 0,5–1,5 m aukščio.
  15. Rūdėtasis erškėtis (Rosa rubiginosa), (Sweet Briar ar Eglantine Rose); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis krūmas. Užauga apie 1,5–3 m aukščio.
  16. Šlaitinė gudobelė (Crataegus curvisepala arba Crataegus calycina); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties krūmas.
  17. Paprastasis putinas (Viburnum opulus), (Guelder Rose arba Water Elder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sausmedinių šeimos, putinų genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio, nors prie gerų augimo sąlygų užauga iki 6-7 m aukščio.
  18. Juodasis serbentas (Ribes nigrum), (Blackcurrant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga 80-170 cm aukščio. Uogos vitaminingos, sultingos ir valgomos.
  19. Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum), (Nordic Redcurrant arba Downy Currant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga iki 1,5 m, rečiau iki 2 m aukščio. Uogos rūgščios, valgomos.
  20. Kalninis serbentas (Ribes alpinum), (Alpine Currant); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis krūmas. Užauga 80-160 cm, maksimaliai iki 250 cm ir išsikeroja iki 1,5 m skersmeniu į plotį. Uogos nevalgomos.
  21. Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum), (Mezereon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, timelėjinių šeimos, žalčialunkių genties neaukštas krūmas. Užauga 40-125 cm, ar iki 150 cm aukščio. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Visas augalas labai nuodingas Nuodinga.
  22. Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris), (Jaundice Berry arba European barberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raugerškinių šeimos, raugerškių genties vasaržalis, dygliuotas, tankus krūmas. Užauga nuo 1 m iki 2,5 m aukščio.
  23. Karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smaugikinių šeimos, ožekšnių genties krūmas. Užauga iki 2,5 m aukščio.
  24. Raudonoji sedula (Cornus sanguinea), (Common Dogwood); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sedulinių šeimos, sedulų genties lapuotis krūmas. Užauga 2-4 m aukščio. Pietų Europoje kartais užauga iki 6 m aukščio kaip neaukštas medelis.
  25. Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), (Fly Honeysuckle arba Dwarf Honeysuckle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos, sausmedžių (Lonicera) genties lapus metantis krūmas. Užauga apie 1-2 m, rečiau iki 2,5 m aukščio.
  26. Pajūrinis sotvaras (Myrica gale), (Bog Myrtle arba Sweet Gale); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sotvarinių (Myricaceae) šeimos, sotvarų (Myrica) genties krūmas. Užauga 50-150 cm aukščio. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Nuorodos

Posted by at No comments:
Subscribe to: Posts (Atom)