Lietuvos sumedėję augalai: Medžiai, kurių savaiminio paplitimo arealas netoli Lietuvos

Į Lietuvą įvežtų (introdukuotų) svetimžemių medžių rūšys, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos

Europinis kėnis tarpledynmečių periodu savaime augo ir Lietuvoje. Europoje antras pagal aukštį medis

Lietuvoje įvežtinių (iki šiol nebūdingų Lietuvos gamtai) laukinių medžių rūšių (ne sukultūrintų veislių) sąrašas, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ribų ir klimatui šiltėjant plinta tam tikrose Lietuvos vietovėse bei toliau šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis. Mūsų krašto klimatinės sąlygos jiems augti, derėti ir plisti gamtinės sąlygos geros arba labai geros. Dalis jų priskirtos prie

invazinių rūšių:

Europinis kėnis (Abies alba); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Tai antra pagal aukštį Europos medžių rūšis, kuri savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m kamieno skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų. Natūraliai paplitęs Vidurio Europos dalyje (regionuose apie Alpių kalnus, Sudetus, Tatrus, Karpatus, pietvakarių Vokietijoje, Lenkijoje į pietus nuo Varšuvos, Baltarusijos pietvakariuose), apie Pirėnų kalnus, fragmentais Apeninų bei Balkanų pusiasaliuose, Korsikoje. Sprendžiant iš rastų prie Butėnų žiedadulkių, dalyje dabartinės Lietuvos teritorijos tarpledynmečio periodu europiniai kėniai augo ir kartu dominavo su pušimis bei eglėmis^[4]. Dabar tai viena iš nedaugelio introdukuotų rūšių, kurio natūralus šiaurės rytinis arealo išplitimas netoli Lietuvos - Belovežo girioje. Lietuvoje augimo sąlygos jiems palankios.
Didžialapė arba plačialapė liepa (Tilia platyphyllos); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitusi Vidurio Europos didžiojoje dalyje, vakarų Ukrainoje apie Karpatus, Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, dalyje Korsikos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, Balkanų vakaruose. Lietuvoje pastebėta nuo 1990 m., dabar tai paskelbta kaip invazinė rūšis.
Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–35 m aukščio. Išgyvena iki 500 metų. Natūraliai paplitę Vidurio Europoje, vakarų Ukrainoje, Krymo pietuose, rytų Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, Korsikoje, dalyje Sicilijos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, didžiojoje Balkanų dalyje, šiaurės vakarų Kaukaze. Artimiausias Lietuvos natūralus paplitimo arealas - Sembos pusiasalis ir Kaliningrado srities vakarinė dalis. Dabar Lietuvoje paskelbta kaip invazinė rūšis, daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl aplinkos ministerijos paskelbtas kaip naikintinas medis.
Trakinis klevas (Acer campestre); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Įprastai užauga 15–25 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančių iki 28 m aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. Gyvena apie 150-200 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje. Artimiausias Lietuvai jo natūralaus šiaurinio arealo paplitimo pakraštys šiauriau Balstogės (Lenkijoje), bei į pietvakarius nuo Gardino (Baltarusija).
Miškinė trešnė (Prunus avium sin. Cerasus avium); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga iki 15-20 m, rečiau 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Šiaurinė paplitimo riba vakarų Europoje ties 54° šiaurės platumos juosta, šiaurės rytų areale apie Minską.