Lietuvos vietiniai medžiai

•   Lietuvos vietiniai medžiai

  Žemiau pateiktame medžių rūšių sąraše, tai Lietuvos miškuose, laukuose, pievose, paupiuose, paežerėse, pelkėse, kelių pakelėse augantys vietiniai (neintrodukuoti), laukiniai medžiai, kurie išauga aukštesni kaip 6 metrai ir nėra hibridinės rūšys:
  

1. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris), (Scots Pine); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 30–35 m aukščio ir su 1 m kamieno skersmeniu. Rečiau iki 48 m aukščio ir 1,7 m kamieno skersmeniu. Gyvena 300–500 metų, yra išgyvenusių iki 780 metų amžiaus. Kiauneliškio gamtiniame rezervate auga 44 m ir (1,3 m aukštyje) 66 cm kamieno skersmens apie 200 metų amžiaus aukščiausia paprastoji pušis Lietuvoje.
2. Paprastoji eglė (Picea abies), (Norway Spruce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Užauga ~30 m, kartais iki 63 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 70 cm, retai iki 100 cm. Gyvena 250–300, kartais iki 500 metų. Aukščiausia Lietuvoje Norūnų eglė, auga Norūnų miške esančiame Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.), jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 205 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje - 62 cm. Dar aukštesnė - 46 m aukščio buvo nupjauta 1997 metais.
3. Europinis maumedis (Larix decidua), (European Larch); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Užauga iki 54 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu, nors vidutiniškai pasitaiko 25–45 m aukščio ir su 1 m skersmens kamienais. Paprastai išgyvena iki 600, nors yra pasitaikiusių ir 850 metų amžiaus šių medžių. Didžiausias maumedynas Lietuvoje auga Degsnės maumedyne. Šiuo metu tai aukščiausias Lietuvos medis, kurio aukštis 49 m^[1], kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) - 59 cm. Manoma jam tik apie 152 metus (2012 metais).
4. Europinis kukmedis (Taxus baccata), (English Yew); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Tikėtina kad išgyvena apie 2000 metų, bet anot kai kurių šaltinių, pasitaiko išgyvenusių 4000-5000 ar daugiau metų. Visos augalo dalys, išskyrus sėklamakštę, nuodingos . Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, Lietuvoje auga tik parkuose bei sodybose, natūralioje gamtoje išnaikintas.
5. Paprastasis bukas (Fagus sylvatica), (Common Beech); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių šeimos, bukų genties lapus metantis medis. Vidutiniškai užauga 25-35 m aukščio, kartais iki 45-52 metrų, kamieno skersmuo siekia 1,5 m, rečiau 2 m. Amžius 150–200, kartais ir virš 300 metų ir ilgiau. Šilant klimatui jo šiaurės rytų natūralaus išplitimo riba pasiekusi pietvakarių Lietuvą ir tebeplinta toliau į šiaurės rytus^[2].
6. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur), (English Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Užauga 25-35 m aukščio, išskirtiniais atvejais iki 50 m. kamieno skersmuo iki 1,5-3,5 m (ypač pas senus ąžuolus). Gyvena 500–1000 metų, pavieniai maždaug 1700 metų.
7. Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), (Sessile Oak); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapuotis medis. Užauga 20-30 m, rečiau iki 43 m, l.retai iki 50 m aukščio. kamieno skersmuo iki 2 metrų. Gyvena iki 800–1000 metų. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
8. Mažalapė liepa (Tilia cordata), (Small-Leaved Lime); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties lapuotis medis. Užauga 20-38 m aukščio ir iki 1-2 m skersmens kamienu. Išgyvena iki 1000 metų.
9. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), (Common Ash); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių (Oleraceae) šeimos, uosių (Fraxinus) genties lapuotis medis. Užauga 20-35 m aukščio, kartais iki 48 m. Kamieno skersmuo iki 2 m, kartais net iki 3,5 m. Augalas neilgaamžis, retai išgyvena virš 250 metų. Auga l. greitai.
10. Paprastasis klevas (Acer platanoides), (Norway Maple); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapuotis medis. Užauga 20–30 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Išgyvena nuo 150 iki 250 metų.
11. Karpotasis beržas (Betula pendula), (Silver Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuotis medis. Užauga iki 30 m aukščio, gyvena apie 150 metų.
12. Plaukuotasis beržas (Betula pubescens), (Downy Birch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m aukščio.
13. Juodalksnis (Alnus glutinosa), (Common Alder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties lapuotis medis. Užauga iki 35 m, rečiau iki 40 m aukščio. Išgyvena 100–130 metų, rečiau iki 200 metų.
14. Baltalksnis (Alnus incana), (Grey Alder); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, alksnių (Alnus) genties lapuotis medis. Užauga iki 15-20 m aukščio, nors pasitaiko iki 25 m, ar neaukštų, tik iki 10 m aukščio medžių. Kamieno skersmuo iki 40 cm. Išgyvena 60-100 metų.
15. Paprastasis skroblas (Carpinus betulus), (Common Hornbeam); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, skroblų (Carpinus) genties lapuotis medis. Užauga 15-25 m, rečiau 30-35 m aukščio. Išgyvena iki 150 metų.
16. Kalninė guoba (Ulmus glabra), (Wych Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu.
17. Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis), (European White Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis. Užauga iki 35 m aukščio.
18. Paprastasis skirpstas (Ulmus minor), (Field Elm); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis ir lapus metantis medis. Užauga iki 30 m aukščio ir su iki 1,5 m skersmens kamienu.
19. Baltasis gluosnis (Salix alba), (White Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapuotis medis. Užauga iki 30-35 m aukščio.
20. Trapusis gluosnis (Salix fragilis), (Crack Willow); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties lapuotis medis. Užauga 15-20 m, retai iki 29 m aukščio.
21. Juodoji tuopa (Populus nigra), (Black Poplar); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Užauga 20-30 m, rečiau iki 40 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Išgyvena 100–150 metų, ir tik retais atvejais iki 300 metų. Natūraliai auga pietų ir vidurio Europoje, šiaurinis jos natūralaus išplitimo arealas siekia pietvakarių Lietuvą^[3].
22. Drebulė arba Epušė (Populus tremula), (Common Aspen); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis. Užauga 10-20 m, retai iki 35 m aukščio. Kamienas iki 1 m skersmens. Išgyvena 80-90 metų, retai iki 150 metų.
23. Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), (European Wild Pear); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kriaušių (Pyrus) genties lapuotis vaismedis. Paprastai užauga 18 m aukščio ir su 60 cm skersmens kamienu. Yra žinomų 25 m aukščio ir 630 cm kamieno apimties. Išgyvena 100–150 metų.
24. Miškinė obelis (Malus sylvestris), (European Crab Apple); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, obelų genties vaismedis. Užauga iki 10 m, rečiau 15 m ar kur kas rečiau žemesniais 3-5 m aukščio medžiais.
25. Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), (European Rowan); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, šermukšnių (Sorbus) genties neaukštas lapuotis vaismedis. Užauga 8–10 m, rečiau 15-20 m aukščio ir ypatingai retais atvejais iki 25 m. Išgyvena apie 80 metų, rečiau iki 120 metų.

Nuorodos

• Gamtos tyrimų centras Botanikos institutas (botanika.lt), Miškų buveinės
• Vilniaus universiteto botanikos sodas (botanikos-sodas.vu.lt) ir lietuviški augalų pavadinimų (įskaitant medžių) sąrašai
• Atpažinti Lietuvos medžių rūšį (nemunaiciai.kalvarija.lm.lt) 
• Miško genetiniai ištekliai (forestgen.mi.lt)
• Žurnalas "Miškai" ir priedas "Gamtos lobiai" (straipsniai ir gausiai iliustruotas nuotraukomis)
• Gamtos temomis rašančios Lietuvos interneto svetainės: Lietuvos gamtos fondas, Natura 2000, Grynas, Žalias pasaulis
• Generalinė miškų urėdija (gmu.lt)
• Lietuvos dendrologų draugija (dendrologai.lt)
• Lietuvos arboristikos centras (arboristai.lt)
• Kai kurių vietinių ir įvežtinių medžių rūšių apžvalga (mi.lt), Lietuvos miškų institutas, 2011 m.
• Natūralioji Lietuvos dendroflora (dendro.lt)
• Lietuvos miško genetiniai ištekliai (forestgen.mi.lt) (iliustruota žemėlapiais)
• Paminkliniai medžiai Lietuvoje (medziai.apicentras.lt)
• Invazinių Lietuvos augalijos ir gyvūnijos rūšių sąrašas (ku.lt)
• Tree Encyclopedia (cirrusimage.com) Anglų k.
• Botanical Glossary Online (efloras.org) Anglų k.
• Web's premier source of information on conifers and their allies (conifers.org) Anglų k.
• International Dendrology Society (IDS) (dendrology.org) Anglų k.
• Moksliniai lotynų kalba augalų pavadinimai, sinonimai per theplantlist.org, ipni.org, tropicos.org, kew.org svetaines, Anglų k.